Bikuškio dvaras
Bikuškio dvaro sodyba įsikūrusi Alaušo ežero pusiasalyje, vakarinio kranto kyšulyje, kurio statūs šlaitai leidžiasi į ežerą, o pietvakariuose – į daubą. Rašytiniuose šaltiniuose Bikuškio dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Manoma, kad sodyba buvo viena iš nedaugelio mūriniais pastatais užstatytų XVII amžiaus rezidencijų.
XVII a. dvaras priklausė Radviloms, vėliau – Trakų vaivadai Tadui Oginskiui, o XVIII a. Prosinskiams, iš valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio išsirūpinusiems privilegiją prie dvaro įkurti miestelį. Remiantis istoriniais šaltiniais, 1782 m. Elžbieta Prošinskienė šalia ežero pastatė koplyčią, kurią prižiūrėjo kunigas – dvaro kapelionas. XVIII a. pabaigoje dvaras priklausė Plevakams, XIX a. pradžioje – Beneckiams, vėliau – Beneckių palikuonims Drazdauskams. XIX a. pabaigoje dvarui priklausė Juliškio, Kiemeniškių, Malėnų, Novosiolkų, Sirutiškio, Toleikių kaimai, veikė spirito varykla, didžiulė kalvė, taip pat dvarui priklausė daugiau nei 500 ha žemės. XX a. pradžioje sodybą valdė Puzinauskai, prieškariu – gydytojas Povilas Svilas, vedęs Puzinauskaitę.
Po Antrojo pasaulinio karo dvaro sodyba priklausė Sudeikių kolūkiui, nuo 1974 m. — Utenos statybos trestui. 1976—1979 m. Bikuškio dvaro sodyboje vyko didelės rekonstrukcijos. Rekonstruotas dvaro namas, nugriautos XVII a. mūrinių pastatų liekanos, kumetynas (1980 m.) ir tvartas, pristatyti laiptai, iškilo pirtis, įrengta sporto aikštelė. 1992 m. klaipėdietis R. Svilas atgavo Bikuškio dvarą: rūmus, svirną, kluoną, 77 ha žemės. Po jo mirties dvarą testamentu paveldėjo Gintaras Eugenijus Gruodis.
Pamatai ir mūro liekanos žymi nugriautus pastatus. Jie sudarė du stačiakampius kiemus: vakaruose – dvi daržinės, tvartas ir išlikęs svirnas, rytuose – kampinio plano arklidės, kumetynas, dvaro namas ir kalvė.
Dabar sodybą formuoja trys dvaro laikotarpio pastatai ar jų liekanos — XIX a. pr. dvaro rūmai (liaudiškojo klasicizmo pastatas), XVIII a. kluonas, perstatytas XIX a. pabaigoje, ir svirnas, statytas kaip ūkinis pastatas.
Bikuškio dvaro parkas – tai senojo dvaro parko dalis. Bendras plotas – 10,9 ha, 3,5 ha apaugę medžiais. Auga klevų, bukų, guobų, liepų, uosių, erškėčių ir kitų medžių.
Nuo 1996 m. dvarą valdo jo paveldėtojas Gintaras Eugenijus Gruodis. Siekdami atgaivinti nematerialųjį paveldą — dvarų kultūros lobius, dabartiniai dvaro savininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai savo lėšomis ir pastangomis suremontavo buvusių gyventojų nualintus dvaro rūmus, išpuoselėjo jų aplinką, grąžino dvarui jo aurą. Dvaras pasižymi originalia kultūrine veikla, čia kuriamas granito skulptūrų parkas, vyksta profesionalių tapytojų plenerai ir parodos, didelio pasisekimo sulaukia teatro spektakliai, simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai. Dvare veikia meno galerija. Organizuojamos konferencijos dvarų išsaugojimo ir kultūrinių tradicijų dvaruose atgaivinimo klausimais. Dvaras atgijo ir tapo ne vien gamtos stebuklu, bet ir istorijos bei kultūros objektu.
2009 m. Bikuškio dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
