Dumblis (Liminas) ir Dumblys
17 ha ežeras telkšo apie 2 km į Pietus nuo Kuktiškių, Utenos ir Molėtų raj. sandūroje. Ežeras rininis, iš Vakarų į Rytus 1,1 km (vidutinis plotis siekia tik 0,13 km), kranto linijos ilgis 2,6 km, vakariniame krante yra Perkasynės kaimas. Baseinas (plotas 6 km²) miškingas, smėlėtas, jame yra dar du ežerai (Alksnas ir Kuojinis). Iš ežero išteka Dumblės upelis, įtekantis į Aiseto ežerą (Žeimenos baseinas). Pavadinimas kilęs iš liet. dumblas.
Vietiniai Šikšnių kaimo gyventojai, tarp kurių vienas kitas meškeriotojas, ežerėlį vadina Liminu. Tai jie pramynė siaurą takelį nendryne šiaurinėje pakrantėje. Nendrynų siena tokia tanki, kad rasti takelį pirmą kartą čia atvažiavusiems pameškerioti jokių šansų. Užtat tie, kurie gali sau leisti prabangą laikyti pririštą valtį, turi neabejotiną pranašumą. Ežerėlis seklus, rago formos, uždumblėjęs ir užkežėjęs iš visų pusių. Užtat tokie dumblynai labai patinka lynams, todėl praleisti gegužės mėnesio pradžią, kada lynai galutinai išsivaduoja iš žiemos snaudulio, būtų nedovanotina klaida.
Per vieną žūklę pagauti du-tris lynus normalu. Jei sugebėsite namo parsinešti keturis-penkis „virš kilogramo kiekvienas”, Jūs esate neabejotinas lynų gaudymo ekspertas.
Ežeras įžuvintas karpiais, plačiakakčiais, baltaisiais amūrais, tačiau vargu ar tai racionalus sprendimas, žinant, kad sunkiomis žiemomis ežere trūksta deguonies.
Ežeras gana gilus, litoralė neplati. Ežerą supa neaukštas krantas, daugiausia apaugęs mišriu mišku. Vietomis prie ežero prieina dirbami laukai ir pievos.
Ežero pakrantė gerai matoma, litoralėje gruntas smėlėtas, akmenuotas, giliau dugną dengia storas dumblo sluoksnis. Dugne yra medžių liekanų. Ežeras gana staigiai gilėja, heliofitų juosta siaura (3-5 m), ją sudaro retos, neaukštos nendrės. Nedidelėse įlankėlėse yra plūduriuojančios augmenijos. Ežeras pratakus, vakariniame gale jis maža protaka jungiasi su Alksno ežeru. Vanduo ežere gana skaidrus, rudo atspalvio. Pagal biologinį tipą tai eutrofinis ežeras.
Tyrimų metu 1999 m. liepos mėn. ežere sugauta 7 rūšių žuvų: lynų, lydekų, kuojų, ešerių, raudžių, plakių ir pūgžlių. Pagal gausumą vienai žvejybos pastangai vyravo kuojos, ešeriai ir plakiai, pagal biomasę – lynai, lydekos ir kuojos. Vietinių žvejų teigimu, ežere dar gyvena aukšlės, bet eksperimentinės žvejybos metu jų nepavyko pagauti. Dumblio ežero žuvų metinė verslinė produkcija tyrimų metu buvo 17,5 kg/ha. Kuojų augimo tempai Dumblio ežere geri, lydekų, ešerių ir lynų – vidutiniai.
Dumblio ežere nuo seno gyveno plačiažnypliai vėžiai. Vėžių gaudymas ežere buvo ribojamas 1978-1992 m. laikotarpiu. 1993 m vėžingų vandenų sąrašuose šis ežeras nepaminėtas, o 1995-1996 m. inventorizacijos duomenimis, ežere gyveno plačiažnypliai vėžiai. Tyrimų metu 1999 m. konstatuoti plačiažnypliai vėžiai ežere, bet jų populiacija negausi.
Dumblio ežere 1998 m. buvo įžuvinta 75 000 lydekaičių. Ežerą rekomenduota toliau žuvinti lydekomis, nes mitybinė bazė šioms plėšrūnėms nebloga – yra daug kuojų, plakiukų, raudžių. Lydeka yra pakrantinis biomelioratorius ir puikus sportinės žūklės objektas. Ežerą rekomenduota įžuvinti karšiais, nes pagal esamą žuvų sudėtį neišnaudota bentoso mitybinė bazė, kuri tokiame dumblo sluoksnyje yra tikrai gera. Utenos rajone taip pat yra ir kitas Dumblio 11 ha ežeras Utenos ir Zarasų rajonų sandūroje apie 1,5 km į Rytus nuo Traidžiūnų kaimo ir Užpalių-Dusetų kelio. Ežeras trikampio formos. Jo ilgis 0,55 km, vidutinis plotis 0,19 km, kranto linijos ilgis 1,7 km. Išteka upelis, srūvantis į Šventąją.
Nemažai ežerų susikaupę paribyje tarp Utenos, Zarasų ir Rokiškio rajonų. Kadaise toje vietoje ribojosi Užpalių, Dusetų ir Jūžintų valsčiai. Užpalių valsčiaus ribose telkšo 8,6 ha dydžio Dumblis. Priklauso Vaiskūnų geomorfologiniam draustiniui, įkurtam išsaugoti gausių termokarstinių pradubų performuotą reljefą. Ežeras, esantis trikampio formos, yra negilus, žemais ir užpelkėjusiais krantais. Iš jo į Šventąją srovena bevardis upelis. Ežeras labai seklus, dugnas padengtas storu minkšto dumblo sluoksniu, todėl atšiauresnėmis žiemomis kyla realus dusimo pavojus. Ežeras žuvingas, čia puikios sąlygos lynams, kuojoms, raudėms, karšiams, ešeriams, lydekoms. Ypač klesti lynai, tačiau pagauti juos su meškere labai problematiška, masalas nuolat prasmenga minkštame dumble, o pakelto kabliuko auksašoniai „neima“. Be to, čia tiek daug raudžių, kad jos susirenka tuntais pajaukintoje vietoje ir neleidžia nuskęsti masalui. Realiai ežeras tampa pasiekiamas ir apgaudomas tik sustojus pirmam ledui.
