Lamėstas
Lamėstas, ežeras Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurės rytus nuo Saldutiškio, prie Kuktiškių–Linkmenų plento. Plotas 57,9 hektaro. Ilgis (iš vakarų į šiaurės rytus) 2 km, didžiausias plotis 0,4 kilometro. Šiaurėje, ties Lamėsto vidurine dalimi, yra pusiasalis. Paviršiaus altitudė 159,8 metro. Didžiausias gylis 5,6 m (vakarinės dalies viduryje), vidutinis gylis 3,2 metro. Ežeras rininės kilmės. Baseino plotas 18,4 km2. Kranto linija smulkiai vingiuota, jos ilgis 4,9 kilometro. Krantai daugiausia aukšti, kai kur ardomi. Į Lamėstą įteka 5 upeliai; per Lamėstą teka Kemeša (iš Kemešio ežero); Lamėstas priklauso Žeimenos baseinui. Ežero pratakumas 308 %.
Žuvų gausa Lamėstas dabar nepasižymi. Suklestėjus pramoninei žūklei tinklais tokie ežerai kaip Lamėstas, neturintys didelių dugno perkritimų ir tobulai pailgos formos, buvo labai greitai išsemti 1982- 1985 m. Buvo keli daugiau ar mažiau pavykę bandymai ežerą įžuvinti. Pastebėjus, kad ežero dugnas vietomis kietas, žvirgždėtas, akmenuotas, jame gausu smulkių kuojų, aukšlių, plakiukų, kurie tiesiog suklestėjo sunaikinus vietinių karšių populiaciją, nutarta įžuvinti starkiais. Kai kurie čia atradę puikią pašarinę bazę užauga net iki 7 kilogramų.
Pažintį su šiuo ežeru galima pradėti nuo Kemešos upelio. Jis išteka iš Gėlinio ežero (4,3 ha), surenka Kemešio (54,6 ha), kol trumpam stabteli Saldutiškio (apie 1,0 ha) tvenkinyje. Lydekų Lamėste dabar mažai, ypač dantytųjų sumažėjo, kai jas naktimis pradėjo apvaginėti starkiai. Užtat iš Saldutiškio tvenkinio pasprukę sidabriniai karosai suklestėjo ir nesunkiai atsigano iki 1,5-2,0 kilogramų. Čia užauga stambios puskilograminės raudės ir kilograminiai lynai.
Lamėsto ežere nuo seno gyveno vėžiai. 1963 m. jame vėžiai net buvo gaudomi versliniu būdu. Gausi vėžių populiacija sulaukė mokslininkų dėmesio, tyrimai buvo atlikti 1964 m., o 1967 m. jame buvo įveista vėžių.
2005 m. rugsėjo pabaigoje atlikti tyrimų rezultatai parodė Lamėsto ežere buvus negausią vėžių populiaciją. Tyrimų metu 2013 m. Lamėsto ežere sugauta 10 rūšių žuvų: lydekų, kuojų, paprastųjų aukšlių, karšių, plakių, raudžių, sterkų, lynų, pūgžlių ir ešerių. Dominantine rūšimi pagal biomasę laikytinas lynas, o sterkas ir karšis – subdominantėmis. Lamėste pakanka ir plėšrūnų, o menkavertės žuvys (aukšlės, pūgžliai) neišsiskiria gausa. Pastarųjų gausą reguliuoja sterkai, kurie čia sėkmingai veisiasi. Ežeras labai produktyvus. Ežere gausios raudės dėl mitybos konkurencijos auga lėtai.
