Maneičių piliakalnis
Maneičių piliakalnis su gyvenviete, Sudeikiai – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Ruklių miške, Daugailių seniūnijoje. Pasiekiamas iš kelio Sudeikiai – Radeikiai pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus Alaušo rytiniu krantu per miškus einančiu keliu laikantis kairės 2 km iki poilsiavietės Alaušo krante – yra 200 m į dešinę šiaurėje.
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 150 m į rytus nuo Alaušo ežero rytinio kranto. Aikštelė 30×18 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. Šlaitai statūs, 10 m aukščio.
Piliakalnis labai suardytas arimų, kurie beveik sunaikino jo pylimus. XIX a. pabaigoje minimi buvę 4 pylimai: du didesni abiejuose aikštelės kraštuose, mažesni šlaituose. Iš rytinės pusės minimas buvęs 6,5 m pločio įvažiavimas į piliakalnį, apsaugotas 23 m ilgio, 1,4 m aukščio pylimų. [1] Piliakalnis apauga lapuočiais medžiais ir krūmais.
Archeologiniai radiniai – lipdytų puodų šukės brūkšniuotu ir grublėtu paviršiais (blogai išlikusios). Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Pietinėje, vakarinėje, šiaurinėje ir šiaurės rytų papėdėse yra 7 ha ploto I tūkstantmečio papėdės gyvenvietė. Jos vakariniame pakraštyje ištyrus bendrą 40 m² plotą, rasta iki 20 cm storio kultūrinis sluoksnis: liekanos su lipdytų puodų šukėmis, molio tinku ir laužavietėmis, o pietvakarinėje tarp piliakalnio papėdės ir daubos – intensyvus kultūrinis sluoksnis su lipdytų puodų pavienėmis šukėmis, židinių degusiais akmenimis. Kultūrinis sluoksnis iki XX a. pabaigos buvo ariamas, šiuo metu dirvonas su jaunu pušynėliu bei pavieniais lapuočių medeliais ir krūmais. Tarp piliakalnio pietvakarinės papėdės ir daubos suartas maždaug 15×15 m dydžio plotas. Pietvakarinėje dalyje, smėlio kalvelėje, važinėjant automobiliais, ardomas paviršius.
Pasak padavimų senovėje ant piliakalnio stovėjusi bažnyčia ir lietuvių kunigaikščių įtvirtinimai. Paminklo teritorijos plotas 7,8 ha. Anot padavimo ant Maneičių piliakalnio vaidilutės kūrendavo šventąją ugnį.
