Pastovys
Tauragnos tėkmės kryptimi už keliasdešimt metrų nuo Tauragno du įdomūs ežerėliai: Pastovys arba Tauragnas (4,9 ha ploto) ir Pastovėlis. Sausringomis vasaromis abu ežerėliai išsenka ir vanduo visiškai neprateka, o brasta tarp ežerėlių išdžiūva taip, kad iš po važiuojančio ežerėlio dugnu automobilio kyla dulkės.
Pavasarį pirmojo ežerėlio plotas apie 1 ha, antrojo – keliolika arų.
Čia vietiniai gyventojai ungurius gaudo … rankomis. Netikite? Manote, kad unguriai slidūs ir vikrūs? Reikia atsisėsti ant kranto ir laukti, kol Pastovio ežerėlis išdžius. Vietiniai gyventojai ežerėlį stebi per nuosavų namų langus, todėl jiems tenka tam tikri privalumai. Unguriai čia suplaukia iš Tauragno tuntais ir purve baigia savo kelionę į Sargaso jūrą.
Nusekęs Pastovys kvepia nelabai tauriai. Kažkas panašaus į mišinį iš nuotekų duobės, lauko tualeto, pūvančių dumblių ir užsistovėjusio vandens virtuvės kriauklėje kvapo vienu metu, tačiau, unguriai vartojami maistui rūkyti. Nemalonus kvapas dažniausiai dingsta, jei rūkysite kokybiškomis obelinėmis malkomis. Prieš brisdami į purvą, nusirenkite nuogai, nes drabužius išskalbti ne visuomet pavyksta. Giliai įkiškite rankas, išskėskite pirštus ir graibykite ungurius. Kai tik užčiuopsite, tučtuojau meskite ant kranto. Vietiniai gyventojai man skundėsi, kad šis aukštaitiškas ungurių žūklės būdas jau baigia išnykti. Jei anksčiau per dieną pavykdavo prigraibyti po kelis kibirus ungurių, dabar – dešimteriopai mažiau. Kai Pastovys jau būna išbraidytas skersai ir išilgai, klaidinga būtų manyti, kad unguriai baigėsi. Tiesa, tie paskutiniai nesurasti dvesia, nes pūvančiame dumble išgyventi – jokių šansų. Ateina šernų metas. Jų jautri uoslė tokia tobula, kad leidžia grobį atrasti po storu dumblo sluoksniu. Ežerėlio dugnas po šernų puotos lieka išartas grioviais.
