Tauragnų dvaras
Tai vienas seniausių ir didžiausių dvarų, o pati vietovė buvo vadinama Tauraginais. Tauragnų dvaras buvo gražioje kalvoje prie Labės ir Tauragno ežerų. Dvaro žemės plotas šaltiniuose nurodomas nevienodas, nes dvaras aplinkui turėjo daug kitų valdų. Puslovskiai turėjo 8049 dešimtines žemės. Matyt, ne vien Tauragnų dvare. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše Tauragnų, Sirvydžių ir Narutiškio bendras plotas, kurį 1889 m. valdė Zigmantas Puslovskis, turėjo 1491 dešimtines žemės. Senovėje Tauragnų pilis ir dvaras priklausė Vilniaus vyskupijai (Jogaila Tauragnus užrašė steigiamai Vilniaus vyskupijai). Yra išlikęs Tauragnų dvaro inventorius, kuriame rašoma, kad dvarai Tauragnuose, Šeimatyje, Gateliuose, Untilgėje, Kubiliuose, Juknėnuose, Kalviuose, Daunoriuose, Pilkeniuose, Minčioje turėjo smuklių.
Okupavus Lietuvą Rusijai, Tauragnų dvaras buvo nusavintas, nes 1861 m. dėl sunkaus lažo, valstiečiai sukilo prieš ponus. Juos numalšino rusų raitelių eskadronas. Čia negyvenusio grafo Puslovskio žemes tvarkė įgaliotiniai. XIX a. pab. įgaliotiniu buvo Dobžanskis, gyvenęs netoli Austrijos sienos. Dvarui priklausė nemažai palivarkų (Paakmenės, Musteikių, Jauniškių ir kt.). Apie 1860 m. Puslovskis mirė. Bajorų Globa jo dvarą pavedė tvarkyti administratoriams lenkams, kurie ėmė žemę nuomoti, pardavinėti, engė, girdė baudžiauninkus. Tauragnų dvare buvo dideli spirito ir alaus bravorai. Apie 1880 m. Tauragnų dvarą nupirko Karolis Gineitis, Petro sūnus, prieš tai įsigijęs Paakmenės palivarką (100 dešimtinių). Jam mirus, dvarą paveldėjo jo sūnūs Antanas ir Pranciškus. Tai lietuviai, patriotai. Abiejų brolių gyvenamieji pastatai buvo atskiri, mediniai, lietuviškos architektūros. Ūkiniai pastatai buvo išlikę iš Puslovskio laikų. Antano Gineičio namuose veikė mergaičių mokykla. Gineičių šeimos nariai, ypač jaunoji karta, daug pasidarbavo Lietuvos labui. Okupacijų metais Tauragnų dvaro pastatai buvo sunaikinti. Gineičiai išvežti. 1990 m. buvusio dvaro sodybą atkurti ėmėsi Pranciškaus vaikaičio Rimo Gineičio šeima.
