Utenykštis
86,4 ha ežeras, telkšantis Utenio rinos tęsinyje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ilgis 1,7 km, vidutinis plotis 0,55 km, kranto linijos ilgis 6,2 km. Dugnas duobėtas, didžiausias gylis 9,9 m, vidutinis gylis 4,3 m, vandens tūris 3,9 mln. m3, yra 1 sala. Vakarinė pakrantė žema ir užpelkėjusi, iš siauros, vandens augalų užklotos įlankos (Lašmens) išteka Būkos upė, toliau srūvanti Baluošo ežero link. Ežerą gausiai maitina požeminiai vandenys, todėl jo vandens lygis per metus svyruoja neženkliai – 40 cm. Ežeras priskiriamas karšinių tipui. Karšiai kaip magnetas traukdavo brakonierius. Tačiau dabar ežere – tik žvejai mėgėjai.
Vietiniai žvejai išdavė paslaptį, kaip išradingai Utenykštyje žvejojami unguriai. Uteniškiai ungurius gaudo visai paprastai, vantomis. Beržines vantas reikia ruošti per Šv. Joną, nes kitą dieną surištos vantos tiks pirčiai, ne žūklei. Kad ungurinės vantos būtų dar kibesnės, įmaišykite kelias vyšnios ir juodųjų serbentų šakeles. Ungurys jautrus ir išrankus, jam bet kokių vantų neįsiūlysi. Gerai vėdinamoje pašiūrėje išdžiovintas vantas suriškite po dvi, taip, kad rankenos vos liestųsi. Žūklės įrankį pasunkinkite raudona plyta (silikatinė netinka) ir vakarop paskandinkite ežere, kuriame yra ungurių. Anksti ryte tyliai priplaukite ir energingu mostu įkelkite vantas į valtį. Jūs nustebsite pamatę, kiek ungurių įsipainioję tarp vantos lapų! 2003 m. į Utenykštį buvo suleista 1,5 milijono stiklinių unguriukų.
