Vidinkstas
Vidinksto ežeras nuo Utenos nutolęs 10 km, pietinėje pakrantėje įsikūręs Pakalnių kaimas. Ežero vandens horizontas virš jūros lygio 162,18 m, ežeras turi 5,75 km2 baseiną. Vidinksto plotas 115,5 ha, vanduo į šį ežerą priteka įvairiais bevardžiais upeliais, iš vakarinės įlankos link Versmyno ežero išteka bevardis upelis. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus 2,4 km, vidutinis plotis 0,49 km, kranto linijos ilgis 7,2 km. Didžiausias gylis 5,9 m, vidutinis gylis 3,8 m, vandens tūris 4,3 mln. m3. Ežeras ledyninės kilmės, šlaitai statūs, iškilę 10-40 m ir nutolę nuo kranto per 10-70 m, šlaituose priemolio gruntai. Ežero rytinėje ir vakarinėje dalyse yra stambesnių įlankų. Prie kranto gyliai staiga krinta, dugnas 20-50 m atstumu nuo kranto lėkštėja. Giliausia įduba yra šiaurės vakarinėje dalyje. Pakrantėse daugiausia smėlio gruntai, 20-50 m nuo kranto prasideda juosvai pilkšvas dumblas. Smėlis sudaro 23,3 ha dugno, dumblas 91,5 ha. Vidinksto ežere 2008 m. birželį buvo rastos 34 rūšys dumblių, fitoplanktono gausumas sudarė 3 mln. ląstelių/l, biomasė 2,69 mg/l. Pagal fitoplanktono biomasę tai mezotrofinis ežeras.
Dažniausiai žvejų pagaunami karšiai, karosai, lydekos, raudės, kuojos plakiai, ešeriai, starkiai. Pastarieji nakties plėšrūnai bene geidžiamiausias žvejų laimikis. Starkių Utenos krašto ežeruose nepalyginamai mažiau, nei Kauno / Kuršių mariose ir tie patys smulkesni, todėl bandyti ką nors naudingo išpešti iš vietinių vargu ar pavyks.
Vidinksto ežeras nuo seno apgyvendintas plačiažnypliais vėžiais. Tarp sugautų vėžių vyravo 105, 115 ir 100 mm ilgio gyvūnai. Tarp patinų gausiausios buvo 115, 105 ir 110 mm ilgio grupės, tarp patelių – 105, 100 ir 95 mm ilgio grupės. Ežere buvo sugauta keletas virš 130 mm ilgio patinų, kurių svoris viršijo 100 g.
2013 m. tyrimų metu ežere nustatyti ištekliai smarkiai sumažėję dėl intensyvaus gaudymo, vyravo smulkūs vėžiai.
Ešeriai Vidinkste 7+ amžiaus išauga apie 12,5-14,2 cm ilgio ir 24-30 g svorio – augimo tempai lėti. Karšiai pagal ilgį papuola į vidutinių, pagal svorį – į lėtų augimo tempų grupę. Bendras santykinis žuvų gausumas Vidinksto ežere visų žvejybos įrankių laimikiuose rodo, kad didžiausias gausumas kuojų ir plakių (atitinkamai 72 ir 14,2 %), tačiau biomasė gerokai didesnė karšių, ji siekia 57,5 % nuo bendros žuvų biomasės. Iš likusių žuvų nei viena rūšis neišsiskiria nei gausa, nei biomase. Bendras žuvingumas yra labai mažas. Ežero žuvų bendrija nėra visiškai subalansuota, nes plėšriosios žuvys – lydekos retos, jų gausa ir masė bendrijoje sudaro vos kelis procentus. Plėšrūnų vaidmens neatlieka ir ešeriai, nes čia jie gana smulkūs, o jų masė tesudaro 3,3 % nuo visų žuvų masės.
